Tuesday, 26 July 2016

Jėzaus padėtis Islame - Dr. Rabee' bin Haadee al-Madkhalee; Al-Ibaanah



Visa šlovė priklauso Allaah, ir lai Jo taika ir malonės tebūnie Jo Pasiuntiniui (Muhammad), taip pat ir jo šeimos nariams, jo kompanijonams ir tiems, kurie seka jo mokymais.

Toliau tęsiant:


Visos tautos sutaria, kad Dievas vienas (be pagalbininkų) yra Tas, Kuris sukūrė šią Visatą su jos padangėmis ir žeme, kaip ir viską, kas yra tarp jų ir juose, kaip kad angelai, džinai ir žmonija.
Ir jos pripažįsta, kad Jis yra Tas, Kuris valdo ir prižiūri šią Visatą, ir kad viskas, kas egzistuoja yra pavaldūs Jo Valiai ir Galybei, bet vis tik nepaisant to, Jis prižiūri (viską, kas egzistuoja) su Švelnumu, Gailestingumu ir Išmintimi.
Jis įpareigojo kiekvienam sąmoningam suaugusiam žmogui Jį garbinti ir paklusti Jo įsakymams. Ir tai yra ta priežastis, dėl kurios Jis sukūrė juos, kaip kad Jis sako:

“Ir Aš nesukūriau žmonijos ir džinų (dėl jokios kitos priežasties), išskyrus tim tam, kad garbintų Mane. Man nereikia nieko iš jų, nei Aš prašau, kad jie Mane maitintų. Iš tiesų, Allaah yra Viską Suteikiantis, Galios Valdytojas, Pats Stipriausias.” (Korano prasmių vetimas 51:56-58)

Taigi, Jis aprūpino juos reikiamais ištekliais, kad jie galėtų atlikti šią pareigą – šlovinti Jį – kaip kad įgimtą sąžinės jausmą ir išmintingą bei sąmoningą (mąstantį) intelektą. Ir Jis pavedė padangėms ir žemei jiems patarnauti.
Ir Jis siuntė kilnius pasiuntinius jiems kiekvieną kartą, kai Velnias ir jo padėjėjai nukreipdavo juos kita linkme, nei kad dėl ko jie buvo sutverti, kaip kad į politeizmą (daugiavievybę),į jo (Velnio) garbinimą ir į Dievo Tiesaus Kelio apleidimą.
Ir pačiame viršuje iš šių kilnių pasiuntinių yra tie, kurie turėjo stiprią valią bei ryžtą, ir jie buvo: Muhammad, Abraham (Abraomas), Mozė, Jėzus ir Noah (Nojus), lai Allah siunčia jiems geriausią savo taiką ir malones.




Allaah sako: “Jis paskyrė jums tą pačią religiją kaip kad Jis paskyrė Nojui ir kurią Mes apreiškėme tau (O Muhammad), kaip kad ir buvo paskirta Abraomui, Mozei ir Jėzui – kad jūs įtvirtintumėte Religiją ir neskaidytumėte jos. Nepakenčiama yra daugiadieviams tai, į ką tu juos kvieti. Allaah pasirenka Sau ką Jis nori ir veda link Savęs tuos, kurie atsigręžia į Jį su atgaila ir paklusnumu.” (Korano prasmių vertimas 42:13)


Taigi visi pasiuntiniai – ypač tie, kurie yra suminėti viršuje – jų religija buvo viena,ir tai yra Islamas; šalia (Islamo) nėra jokios kitos religijos, kuriai jie save priskirtų.


Allaah sako: “Iš tiesų vienintelė Religija, kuri yra priimtina Allaah yra Islamas.” (Korano prasmių vertimas 3:19)
Taip pat Jis sako: “Ir kas užsigeis kitos religijos nei Islamas, niekada nebus tai iš jo priimta ir Pomirtiniame Gyvenime jis bus iš nelaimėlių tarpo.” (Korano prasmių vertimas 3:85)
Ir Jis sako: “O Pasiuntiniai! Valgykite gerą leistiną maistą ir atlikite teisingus darbus. Iš tiesų Man yra gerai žinoma tai, kuo jūs užsiimate.” (Korano prasmių vertimas 23:51)
Ir Allaah sako: “Iš tiesų ši tauta tavo yra viena (musulmonų) tauta, ir Aš esu jūsų Viešpats, taigi garbinkite Mane vieną.” (Korano prasmių vertimas 21:92)
Žodis “tauta” čia reiškia religiją. Vadinasi jų religija yra viena ir tai yra Islamas, kuris susideda iš nuoširdaus ir išimtino garbinimo, skiriamo tik Dievui, Vieninteliam ir Nedalomam.
Visos sukurtos būtybės yra Dievo tarnai ir tarp šių sukurtų būtybių yra kilnieji pasiuntiniai, turėję tvirtą valią bei ryžtą: Muhammad, Abraomas, Mozė, Jėzus ir Nojus. Iš tiesų jie yra Dievo tarnai – Jis juos sukūrė tam, kad jie Jį garbintų ir kviestų žmones Jį garbinti.
Dievas yra Viešpats ir Kurėjas, ir Jis yra Tas, kuris nusipelnė būti garbinamas. Nei vienas iš Jo sukurtų kūrinių neturi dalies, nedalyvauja ar kaip nors įtakoja Jį nė mažiausiame iš šios Visatos aspektų, ar tai būtų kūrimo procese, išlaikymo (aprūpinimo), gyvybės užmezgimo ar mirties sukėlimo reikaluose. Niekas neįsiterpia šalia Jo nė į vieną iš Jo Viešpatavimo ir Dievybės Atributų bei Tobulų ir Aukščiausiųjų apibūdinimų.
“Sakyk: Jis yra Allaah, Vienas (Nedalomas). Allaah yra Savarankiškas (nuo nieko nepriklausomas). Jis negimdo nei Jis buvo pagimdytas. Ir nėra lygių ar panašių į Jį nė vieno.” (Korano prasmių vertimas 112:1-4).
(Versta iš: "The Status of Jesus in Islaam", written by Dr. Rabee' bin Haadee al-Madkhalee; Al-Ibaanah)
[bus tęsinys, in šaa Allaah)


Friday, 25 March 2016


Geros žinios apie ateinantį Ramadaną skleidimas, Abdullaah Ibn Saalih Al-Fawzaan

Abu Hurairah pranešė, kad Allah Pranašas (sallallahu alayhi wasallam) sakė: 
“Ramadanas atėjo pas jus – palaimintas mėnuo. Allah padarė jį jums privalomu pasninkauti. Šio mėnesio laikotarpiu Rojaus vartai yra atverti, Pragaro vartai yra uždaryti ir šėtonai yra surakinti. Allah priklauso jame naktis, kuri yra geresnė nei tūkstantis mėnesių. Kas yra sulaikytas nuo šio gėrio, tas iš tiesų patyrė didį praradimą. ” (1)
Hadisas skelbia gerą naujieną teisingiesiems Allah tarnams atėjus Ramadano mėnesiui. Pranašas (sallallahu alayhi wasallam) informuodavo savo kompanijonus apie Ramadano atėjimą ir tai nebuvo tik paprastas naujienų pranešimas. Tiksliau, jis norėjo pranešti geras naujienas apie gražiausią laiką metuose, kad teisingieji žmonės, kurie skuba daryti gerus darbus, galėtų juos atlikti su tam tinkamomis manieromis. Taip yra todėl, nes Pranašas (sallallahu alayhi wasallam) paaiškino jame (hadise), ką Allah Išaukštintasis yra paruošęs savo tarnams, pradedant nuo gailestingumo (nuodėmių atleidimo) ir Jo pasitenkinimo – ir tų kelių yra daug. Taigi, kurį Jo gailestingumas aplenkė per šį palaimintąjį Ramadano mėnesį - tas buvo apiplėštas aukščiausio laipsnio apiplėšimu (dėl savo paties veiksmų ir sekimo savo troškimais).
Iš nuostabių malonių ir dosnumo, kuriuos Allah suteikia savo tarnams yra tai, kad Jis paruošė atskiras progas, per kurias gali užsitarnauti ir pelnyti malonę tie tarnai, kurie paklūsta Jam ir rungtyniauja tarpusavyje gerų darbų daryme. Šiomis ypatingos progomis yra išpildomos viltys, kai mes paklūstame ir ištaisome savo trūkumus,save išgrynindami ir atgailaudami. Nėra nė vienos iš šių dorybingų progų, išskyrus kad Allah priskyrė specialius paklusnumo veiksmus, kuriuos atlikdami mes priartėjame prie Allah. Ir Allah priklauso patys gražiausi dalykai kaip dovanos, kurias Jis dovanoja kampanorėjęs iš Savo Malonės ir Gailestingumo. 
Taigi, tas, kuris pasiekia tikrąją laimę yra tas, kuris pasinaudoja dovanojama malone šiais teisingaisiais mėnesiais, dienomis ir valandomis, ir juose priartėja prie savo Globėjo, darydamas tam priskirtus garbinimo veiksmus.
Galbūt jam bus suteikta viena iš daugelio malonių tomis ypatingomis progomis ir tai jam pasitarnaus. Ta suteikta malonė galbūt atstovaus jam ir tai jį išsaugos nuo Ugnies ir kas joje, kaip kad nepakeliamas karštis. (2)
Galimybė pasiekti Ramadaną jau savaime yra nuostabi dovana (malonė), kurią gauna tas, kuris pasiekia šį nuostabų laiką ir pakyla tai progai stovėdamas maldose naktimis ir pasninkaudamas dienomis. Tokiu būdu jis sugrįžta pas savo Globėją – nuo nusidėjimo Jam prie paklusnumo Jam, nuo Jo apleidimo iki Jo prisiminimo, nuo nutolimo nuo Jo iki sugrįžimo link Jo nuolankiai atgailaujant.
Musulmonas turi būti sąmoningas apie šį suteikiamą dosnumą ir pripažinti to svarbumą (reikšmingumą). Nes iš tiesų, daug žmonių yra sulaikyti nuo pasninkavimo, ar tai būtų dėl to, kad jie jau mirė ar dėl to, kad jų galimybės neleidžia (nebėra pajėgūs) arba jie tam prieštarauja ir nuo to nusisuka. Taigi, tas, kuriam leista pasninkauti, privalo garbinti ir liaupsinti savo Viešpatį už šią malonę ir turėtų priimti šį mėnesį su džiaugsmu ir pasigėrėjimu, nes yra sutinkamas gražiausias laikas metuose iš visų kitų progų, per kurį Allah yra garbinamas ir Jam paklūstama. Jis turėtų dėti visas pastangas gerų darbų daryme. Ir jis turėtų kreiptis į Allah prašydamas galimybės pasninkauti ir stovėti maldose naktimis, ir kad Jis suteiktų rimtį, entuziazmą, tvirtumą ir jėgų tame mėnesyje. Ir kad Jis pabudintų jį iš nerūpestingo per ilgo miegojimo tam, kad galėtų tinkamai išnaudoti savo laiką šiuo palaimintu laikotarpiu.
Deja apgailėtina sužinoti, kad yra daug žmonių, kurie nežino (nesuvokia) šios dorybingos progos tikrosios vertės, taip pat, kaip ir nelaiko šios progos palaiminta. Taigi, tokiu atveju Ramadano mėnuo nebėra reikšmingas laikas paklusnumui, garbinimui, Korano resitavimui, aukojimui labdarai ir Allah prisiminimui. Greičiau, kai kuriems žmonėms tai tampa reikšmingu laikotarpiu paįvairinant savo maisto ir gėrimų rūšis, proga skirtingų rūšių patiekalų gaminimui prieš mėnesiui prasidedant. Kiti žmonės nežino Ramadano niekaip kitaip, tik kaip mieguistumo mėnesį su nuolat pasikartojančiais sūsibūrimais, po visos dienos miego. Netgi iki tokio lygio, kad kai kurie iš jų pramiega privalomas maldas, taip nesimelsdami maldų nei kongregacijose nei tam prideramu laiku. Kiti žmonės nežino Ramadano niekaip kitaip, tik kaip reikšmingą laikotarpį savo gyvenimiškiems reikalams įgyvendinti, bet ne kaip reikšmingą laiką anapusiniams (Akhirah) reikalams įgyvendinti. Ir jie dirba išsijuosę tame, pirkdami ir parduodami, leisdami savo laiką prekybvietėse, dėl to apleisdami mečetes. Ir kai jie meldžiasi kartu su kitais žmonėmis, jie tai daro paskubomis. Tai yra todėl, nes jie randa savo malonumą prekybvietėse. Visa tai pasiekia tokį lygį, kad požiūris ir supratimas apie Ramadaną pasikeičia. 
Kai kurie Salaf ( pirmosios teisingosios musulmonų kartos) sakydavo:
“Iš tiesų, Allah Išaukštintasis padarė Ramadano mėnesį kaip laiką rungtyniauti savo kūriniams, kuriame jie rungtyniauja vienas su kitu dėl Jo pasitenkinimo pelnymo, Jam paklūstant. Taip viena grupė pirmauja ir jie suklesti ir kita grupė ateina paskutiniai ir jie žlunga.” (3)
Taipogi, juk nei vienas nežino, galbūt tai yra jo paskutinis Ramadanas, kada jis dar jį užbaigia. Kiek daug vyrų, moterų ir vaikų pasninkavo kartu praėjusiais metais,o dabar jie jau guli palaidoti žemės gelmėse, priklausomi tik nuo savo padarytų gerų darbų. Ir jie tikėjosi dar pasninkauti daug ateinančių Ramadanų. Taip pat ir mes visi eisim tuo pačiu keliu (mirsim ir būsim palaidoti mums nesitikint). Todėl kiekvienam musulmonui priklauso džiaugtis šia gražia garbinimo proga. Ir jis neturėtų nusisukti, bet vietoj to, skubėti daryti tai, kas jam atneš naudos (pomirtiniame gyvenime) ir kas išliks. Ir viskas už suskaičiuotą dienų skaičių, kurios deramai atpasninkautos ir kurios pralekia taip greitai.
Lai Allah padaro mus, taip pat ir jus, iš tų, kurie pirmauja gerų darbų daryme.
***
1. Šis hadisas yra užrašytas Ahmad ir An-Nasaa’ee. Žiūrėti Ahmad Shaakir patikrinimą Musnad (no. 7148) ir Saheeh at-Targheeb wat-Tarheeb , al-Albaanee (1490) taip pat Tamaam-ul-Mannah (395)
2. Šie žodžiai yra priskiriami Ibn Rajab, Lataa’if-ul-Ma’aarif: psl. 8
3. Lataa’if-ul-Ma’aarif, Ibn Rajab: puslapis 246
Versta iš: 
http://salaf-us-saalih.com/2014/01/29/spreadingthegoodnews/

Tuesday, 1 March 2016

Islamas man: Viendievystė-tikėjimo malonumas

Islamas man: Viendievystė-tikėjimo malonumas: Vardan Allah Maloningiausiojo,Gailestingiausiojo Tauhydas al Asma va sifat-tai toks viendievystės išpažinimo būdas, kurios pagalba ...

Saturday, 23 January 2016

SALAFIJA: Koranas Nėra Sukurtas - tai Allah Kalba!

SALAFIJA: Koranas Nėra Sukurtas - tai Allah Kalba!: Apie asmenis, kurie sustoja ties terminu “Koranas yra sukurtas” Paimta iš knygos "Al-Ha'ija Paaiškinimas" pagal Abū...

Saturday, 16 January 2016

SALAFIJA: Kokie yra požymiai tų, kurie seka inovacijomis rel...

SALAFIJA: Kokie yra požymiai tų, kurie seka inovacijomis rel...: Nebūtinai visi šie požymiai turi pas žmogų būti, gali užtekti, jog pas jį yra vienas iš šių požymių ir jis vistiek bus iš tų, kurie...